Alvar Aalto

Gimė: 1898 m. vasario 3 d.
Mirė: 1976 m. gegužės 11 d.
Žymiausi darbai: Paimio kėdė, taburetė 60, pakabinamas šviestuvas "Golden Bell A330S
pakabinamas šviestuvas "Hand Grenade A110" ir Aalto vazos.
Mokslinis išsilavinimas: Helsinkio technologijos universiteto architektūros fakultetas.

Hugo Alvaras Henrikas Aalto yra vienas didžiausių visų laikų suomių dizainerių. Jis geriausiai žinomas dėl Aalto vazos ir savo beržo baldų, tarp jų ir daugybę kartų kopijuotos klasikinės taburetės "Stool 60". Kaip ir daugelis kitų to meto architektų, Aalto mėgo ne tik piešti namus. Jam buvo svarbu, kad pastatas būtų išbaigtas vienetas, todėl jis ėmė kurti baldus ir apšvietimo sprendimus, kurie atitiko jo architektūrinį stilių, ir sulaukė didelės sėkmės.

Pagrindinis jo įkvėpimo šaltinis kuriant šviesos dizainą buvo saulės spinduliai ir jų poveikis. Apskritai gamta Aalto buvo puikus įkvėpimo šaltinis, ir tai aiškiai atsispindi jo architektūroje ir dizaine. Kaip ir jo baldai, taip ir šviestuvai įgijo klasikinį statusą. Jo nesenstantys dizainai ypač garsėja savo praktiškais kampais, kurie buvo atspirties taškas, kai jis imdavosi naujo projekto.

Istorija

Alvaras Aalto gimė 1898 m. Kuortanėje, Suomijoje, Selmos Matildos ir Johano Henriko Aalto šeimoje. Kai jam buvo penkeri metai, šeima persikėlė į centrinę Suomiją, kur jis gyveno, kol baigė mokyklą, būdamas 18 metų. Tada jis lankė iliustravimo pamokas pas vietinį dailininką Joną Heiską, o vėliau Helsinkio technologijos universitete studijavo architektūrą.

Studijų metu jis pastatė savo pirmąjį architektūros kūrinį - namą tėvams Alajärvi mieste. Tuo pat metu jis pirmą kartą išvyko į užsienį - per Stokholmą į Geteborgą, kur bendradarbiavo su architektu Arvidu Bjerke. Vėliau jis grįžo į Jyväskylą, kur atidarė architekto biurą, padėjusį statyti įvairius nedidelius šeimos namus.

Didėjant darbo krūviui, 1933 m. Aalto perkėlė savo biurą į Helsinkį, kur pastatė bendrą namų biurą. 1924 m. Aalto ir biure dirbusi jauna architektė Aino Marsio susituokė. Jie išvyko medaus mėnesio į Veneciją ir Florenciją Italijoje bei Paryžių Prancūzijoje. Italijos architektūra Aalto padarė didelį įspūdį, ypač mažos kaimo bažnytėlės. Tai atsispindi vėlesnėje jo architektūroje, kurioje vyrauja asimetriškos konstrukcijos, baltos sienos ir kaimiškas stilius.

"Artek" pradžia

Kadangi Aalto daug dėmesio skyrė holistiniam dizainui, natūralu, kad jis kūrė baldus, namų aksesuarus ir apšvietimo sprendimus savo pastatams. Jam nepatiko modernios metalinės kėdės, kurios tuo metu buvo madingos, todėl jis ėmė ieškoti medžiagos, iš kurios jos būtų patogesnės. Jis pasirinko presuotą medieną, kuri iki šiol siejama su Aalto. XX a. trečiajame dešimtmetyje jis išrado gamybos būdą, kuris leido lenkti ir sujungti medieną. Jis eksperimentavo su organinėmis formomis, kad išspręstų sudėtingus klausimus. Pavyzdžiui, Paimio kėdė. Pasak Aalto, kėdė turėjo nuolydį, kuris padėjo tuberkulioze sergantiems pacientams lengviau kvėpuoti.

Jo baldai buvo eksponuojami Londone ir Milane, kur susilaukė daug dėmesio. Dėl sėkmės išaugo jo baldų paklausa, tačiau Aalto nebuvo suinteresuotas užsiimti verslu ir visas šias užklausas atmesdavo. Dėl to jo baldų fabriko atstovas Anglijoje susisiekė su artimu Aalto draugu Nils-Gustavu Hahlu. Kartu su Marie Gullichsen jie norėjo patenkinti jo baldų paklausą.

Šiai paklausai patenkinti 1935 m. buvo įkurta Suomijos bendrovė "Artek", kurią sudarė Alvaras Aalto, jo žmona Aino Aalto, Nilsas Gustavas Hahlas ir Marie Gullichsen. Jų misija buvo "pardavinėti baldus ir parodomis bei kitomis edukacinėmis priemonėmis propaguoti modernią gyvenimo kultūrą". Taip prasidėjo "Artek" - bendrovė, kuri dabar prekiauja baldais, namų aksesuarais ir apšvietimo sprendimais.
Daugiau apie "Artek" skaitykite čia